Benitą Cantieni nuo pat ankstyvos vaikystės kamavo skoliozė ir Šauermano liga, abi ligos liko neišgydytos. Jai sulaukus 27 metų, keletas sąnarių – klubo, kryžkaulinis klubakaulio sąnarys ir net žandikaulio – buvo pakenkti sunkios artrozės. Galiausiai, atrodė, kad klubo sąnario pakeitimas yra neišvengiamas. Tačiau Benita jautėsi esanti  per jauna, kad jos kūne atsirastų „atsarginių dalių“, ir nusprendė nuo ligos gydytis taikant fizinę terapiją.

 

Ji išbandė visus įmanomus metodus – Feldenkraiso, Rolfingo, struktūrinės integracijos, Aleksandro techniką, fizioterapiją, jogą ir pan. „Dirbant su geru terapeutu, kiekvienas metodas padėdavo truputį palengvinti mane kankinantį skausmą,“ – sako Benita, - „bet mano kūno iš esmės niekas nepakeitė“. 1991 m. ji perskaitė knygą apie kalanetiką, tuo metu populiarią mankštos sistemą. „Iš pradžių visi pratimai tikrai leido pasijusti geriau. Atrodė, kad tikslios padėtys ir smulkūs judesiai man padėjo,“ – pasakoja ji. Kartu su partneriu ji nusipirko frančizę kalanetikai Šveicarijoje ir išvyko į Denverį mokytis. „Besimokydama grupėje ar individualiai aš supratau, kad metodui kažko trūksta: jis nebuvo pagrįstas anatominiu požiūriu. Nebuvo bazinės struktūros, kurią būtų galima saugiai taikyti kiekvienam.“ Taip ji pradėjo paieškas. 1993 m. ji susitiko su med. dr. Kristianu Larsenu (Christian Larsen, MD), kuris dalyvavo įkuriant Spiraldynamik International – anatomija pagrįstą sistemą, skirtą analizuoti ir pagerinti laikyseną bei judėjimą. Larsenas jai papasakojo apie trijų sluoksnių dubens dugno sistemą, kurioje yra pagrindiniai kaulų padėtį tinkamoje padėtyje išlaikantys raumenys.

 

Nuo tada Cantieni tyrinėja, kaip tinkamai ir tiksliai žmogaus organizme išlaikyti kaulų padėtį, kad giliausi raumenų sluoksniai galėtų palaikyti juos tinkamoje įgytoje padėtyje ir užtikrintų sveiką jų struktūrą. Dar daugiau – Cantieni sukūrė išradingą būdą mokyti žmones, nepaisant jų amžiaus ir fizinės būklės. Tai iš esmės naujas fizinio lavinimo metodas. „Svarbiausia senėjimą lėtinanti priemonė yra jūsų kūno „eksploatavimo vadovo“ išmanymas,“ – sako Cantieni, kuri, būdama 64 metų amžiaus, turi puikų tiesų stuburą ir visiškai pasveikusius sąnarius. „Dabar aš jaučiuosi jaunesnė, nei buvau, kai man buvo dvidešimt, šiandien aš esu stipresnė ir gerokai lankstesnė,“ – pasakoja Cantieni, - „ir, dėl puikaus šalutinio poveikio, aš jaučiuosi ir mano kūnas atrodo geriau nei bet kada anksčiau.“

 

CANTIENICA® metodo esmė yra raumenų veiklos ryšys su dubens dugno raumenimis, kurie išsidėstę trimis sluoksniais ir sudaro atramą liemeniui ir palengvina kojų sąnariams tenkantį svorį. Šios dubens jėgos veikiamas stuburas visiškai išsitiesia, slanksteliai atsiduria tikslioje tinkamoje padėtyje, todėl leidžia krūtinės ląstai, pečiams ir galvai atsirasti anatominiu požiūriu teisingoje padėtyje ir ją palaiko. Visose treniruotėse privalu laikytis taisyklės – pradedama nuo giliųjų raumenų ir baigiama išoriniais raumenimis. Visi CANTIENICA® judesiai yra trimačiai, todėl išvengiama sužalojimų ir užtikrinama didžiausia jėga – ją sukelia ploni ir gerai įtempti, o ne stambūs raumenys.

 

Be daugelio jos parašytų knygų, parengtos vaizdo ir garso medžiagos skaitytojų ir žiūrovų, Cantieni darbas patraukia vis daugiau terapeutų, ortopedų, chiropraktikų, fitneso instruktorių, akušerių ir kt. Nuo 1998 m. CANTIENICA® mokymuose Šveicarijoje, Vokietijoje ir Austrijoje dalyvavo maždaug 1.200 žmonių, gavusių sertifikatus, leidžiančius patiems mokyti šio metodo. Treniruotės duoda greitų rezultatų: „Geriau pasijusite po pirmojo mėginimo,“ – sako Cantieni, „po trečiosios valandos pagerės Jūsų išvaizda, o po dešimties valandų Jūsų kūnas pavirs jėgos varikliu.“

 

Treniruotę galima priderinti, kad būtų patenkinti įvairūs poreikiai:

• sustiprinamas tonusas ir patobulinama forma;

• suteikiama jėgos ir lankstumo;

• ištaisoma ydinga laikysena (skoliozė, lordozė, kifozė, diskų išvaržos ir kt.);

• gydoma nuo šlapimo nelaikymo, prostatos padidėjimo, koreguojama nusileidusių organų padėtis;

• atkuriama anatominiu požiūriu taisyklinga eisena.